Islamo Pirmtakų Religija: Skyrius Nr. 48

Allah Išaukštintasis sako:

“Ir jeigu Mes jam leisim mėgautis malone suteikta iš Mūsų, po to kai jį ištiko sunkus išbandymas (nelaimė), be abejo jis sakys: “Tai yra man (dėl mano nuopelno), ir aš nemanau, kad ateis paskutinė valanda. Ir jeigu aš būsiu sugrąžintas pas mano Valdovą, išties pas Jį manęs laukia tik tai, kas geriausia.” Bet Mes, be abejo, pranešim netikintiesiems, ką jie darė ir jie gaus paragauti didelės bausmės (kančių).” (Fussilat 41:50)

Komentuodamas apie šią eilutę Mudžāhid (رضي الله عنه) sakė: “Žmogus sako: ‘Ši malonė yra dėl mano (su)gebėjimų ir aš nusipelniau jos’.” Ibn Abbas (رضي الله عنه) paaiškina: “Žmogus teigia, kad ši malonė jam buvo skirta dėl jo įspūdingų ir išradingų sugebėjimų.”

Allah Aukščiausiasis sako:

“Jis sako: ‘Man tai buvo skirta tik dėl to, kad aš turiu išminties (dėl mano žinių turėjimo)’…”. (Al-Kasas 28:78)

Komentuodamas šią eilutę Katādah (رضي الله عنه) teigė: “Žmogus tvirtino, kad jam buvo skirta malonė dėl jo žinojimo kaip siekti naudos.” Kiti egzegetai komentavo apie šią eilutę sakydami: “Žmogus sako: ‘Man tai buvo paskirta todėl, kad Allah žino, kad aš to nusipelniau (ar esu vertas to)’.” Šis komentaras išlaiko tokią pačią reikšmę Mudžāhid komentarui: “Ta malonė man buvo skirta dėl mano garbės.”

Skyriaus aktualumas Tauchydo Knygai

Šis skyrius duoda suprasti, kad toks žmogaus tvirtinimas, kad jis nusipelnė Dievo malonės po sunkių išbandymų, yra prieštaringas tobulam monoteistiniam tikėjimui.

Žodžių frazės ir reikšmės

Ir jeigu Mes jam leisim mėgautis: Reiškia skirsime jam tai.
Malone: Turtais ir sveikata.
Jeigu aš būsiu sugrąžintas pas mano Valdovą: Tai yra paprasčiausiai daroma jo hipotezė (prielaida), kad jeigu ateis Prisikėlimo Diena ir jis bus sugrąžintas pas Allah…
Pas Jį manęs laukia tik tai, kas geriausia: Toks žmogus teigia, kad jis gaus geriausią apdovanojimą iš Allah, nes jis galvoja, kad jis to nusipelnė šiame gyvenime ir kad tie jo nuopelnai nėra dėka Allah Malonės.

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah Išaukštintasis teigia, kad kuomet žmogus yra išgyvenantis sunkumus ir yra sugniūždytas, jis nusižemina prieš Allah, sugrįžta pas Jį ir šaukiasi Jo, kad Jis nutrauktų jam jo išbandymus (sunkumus ir nelaimes). Tačiau, kada žmogus nėra išbandomas sunkumų ir jo gyvenimas be jų, tokio žmogaus požiūris pasikeičia, todėl jis neigia Dievo Malonę, nedėkoja Jam, tvirtindamas, kad jis visa tai užsitarnavo dėka savo gabumų ir sunkaus darbo. Dar daugiau, toks nedėkingas žmogus padaro dar didesnę nuodėmę paneigdamas neišvengiamą šio gyvenimo trukmę ir Prisikėlimo Dieną. Jis taip pat teigia, kad jeigu būtų tariamas gyvenimas po mirties, jis ir toliau tęstų savo prašmatnų gyvenimą, kurio jis nusipelnė. Komentuodamas apie šiuos teiginius Šlovingasis Allah pabrėžia, kad tokio tipo žmonės, be jokios abejonės, sužinos apie savo bjaurius veiksmus ir darbus ir dėl to susilauks pačios skaudžiausios bausmės.

Išvados:

Žmogaus pareiga yra dėkoti Allah už Jo skirtas malones ir dovanas, ir pripažinti, kad šias malones jam paskyrė išskirtinai Jis.
Tai yra draudžiama asmeniui būti išpuikusiam. Jis turi būti įspėtas, kad nupaklaidintų savęs savo paties galia (gebėjimais ar pajėgumais).
Musulmono pareiga yra tikėti Prisikėlimo Diena.
Tai yra privaloma bijoti Allah bausmės, kuri bus įvykdyta pomirtiniame gyvenime.
Korano eilutė nurodo grasinimą tiems, kurie neigia Dievo malones ir dovanas.

*****

Abū Hureirah (رضي الله عنه) perdavė girdėjęs Pranašą (ﷺ) sakant:

“Allah nulėmė išbandyti tris asmenis iš Izraelio vaikų (izraelitų), iš kurių vienas buvo raupsuotas, kitas - aklas ir kitas - nuplikusia galva. Jis nusiuntė jiems angelą. Nuėjęs pas raupsuotąjį, jis tarė: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Geros spalvos ir geros odos, nes žmonės nuo manęs nusisuka, dėl mano atstumiančios išvaizdos.’ Angelas palietė jį ir jis pagijo, ir jam buvo skirta gera spalva ir jo oda patapo graži. Angelas jo paklausė: ‘Kokio turto (nuosavybės) tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Kupranugarių (ar karvių).’ (Ishāk, vienas iš chadisų perdavėjų dvejojo ar raupsuotas žmogus troško kupranugarių ar karvių). Todėl jam buvo duota nėščia kupranugarė ir angelas jam pasakė: ‘Lai Allah tave palaimina su tuo.’ Po to angelas nuėjo pas nuplikusį vyrą ir paklausė jo: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Aš norėčiau gerų plaukų ir aš norėčiau būti išgydytas nuo šios ligos, nes aš esu žmonėms atstumiantis.’ Angelas jį palietė ir jis pasveiko, ir jam buvo duoti geri plaukai. Angelas paklausė jo: ‘Kokio turto tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Karvių.’ Tai angelas jam davė nėščią karvę ir pasakė: ‘Lai Allah tave palaimina su tuo.’ Tada angelas nuėjo pas aklą vyrą ir paklausė jo: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Aš norėčiau, kad Allah sugrąžintų man regą, tai aš galėčiau matyti žmones.’ Angelas palietė jo akis ir Allah jam sugrąžino regėjimą. Angelas jo paklausė: ‘Kokio turto tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Avies.’ Angelas jam davė nėščią avį. Vėliau, visi trys gyvuliai atsivedė jauniklių, ir jie dauginosi ir jų tiek prisiveisė, kad vienas iš jų (tų trijų vyrų) turėjo visą kaimenę (bandą) kupranugarių užpildančių visą slėnį, ir kitas turėjo kaimenę avių užpildančių visą slėnį, ir kitas turėjo avių užpildančių visą slėnį. Tada angelas, pakeitęs savo išvaizdą į raupsuoto žmogaus, nuėjo pas tą (buvusį) raupsuotąjį ir pasakė: ‘Aš esu neturtingas žmogus, kuris prarado visą savo turtą keliaudamas. Todėl niekas nepatenkins mano reikmių, išskyrus Allah ir po Jo - tu. Vardan Allah, kuris tau skyrė tokią gražią spalvą ir odą, ir tiek daug turto, aš prašau tavęs man duoti kupranugarį, kad aš galėčiau pasiekti kelionės tikslą.’ Vyras jam atsakė: ‘Aš turiu daug įsipareigojimų (todėl aš negaliu tau duoti).’ Angelas jam pasakė: ‘Aš manau, kad aš žinau tave. Ar tu nebuvai tas raupsuotas vyras nuo kurio nusigręždavo žmonės? Ar tu nebuvai vargšas ir Allah skyrė tau visa tai?’ Jis atsakė: ‘(Visa tai netiesa), aš gavau šį turtą kaip palikimą iš protėvių.’ Angelas jam atsakė: ‘Jeigu tu sakai netiesą, tada lai Allah padaro taip, kad tu pataptum tokiu, kokiu buvai anksčiau.’ Po to, angelas, nuplikusio žmogaus išvaizda, nuėjo pas (buvusį) pliką vyrą ir pasakė jam tą patį, ką jis pasakė pirmajam ir jis taip pat atsakė jam tuo pačiu, kuo atsakė pirmasis. Angelas jam pasakė: ‘Jeigu tu sakai netiesą, tada lai Allah padaro taip, kad tu pataptum tokiu, kokiu buvai anksčiau.’ Tada Angelas aklo žmogaus pavidalu nuėjo pas (buvusį) aklą vyrą ir pasakė: ‘Aš esu neturtingas žmogus, kuris prarado visą savo turtą keliaudamas. Todėl niekas nepatenkins mano reikmių išskyrus Allah ir po Jo - tu. Aš prašau tavęs Vardan To, Kuris sugrąžino tau regėjimą, duoti man avį, kad su jos pagalba aš galėčiau pasiekti kelionės tikslą.’ Vyras atsakė: ‘Be abejo aš buvau aklas ir Allah sugrąžino man regėjimą. Aš buvau neturtingas ir Allah mane padarė turtingu, todėl imk ką tik nori iš mano turto. Prisiekiu Allah, kad aš tavęs nesustabdysiu imant tiek, kiek tau reikia iš mano turto, kurį tu imsi vardan Allah.’ Angelas atsakė: ‘Turėkis savo turtą. Tu buvai išbandytas ir Allah yra patenkintas tavimi ir Jis yra užsirūstinęs ant tavo dviejų kompanionų’.” [1]

Žodžių frazės ir reikšmės

Ishāk, vienas iš chadisų perdavėjų dvejojo: Jis yra Ishāk Ibn Abdullāh Ibn Abū Talcha, vienas iš šio chadiso perdavėjų.
Išbandyti: Išbandyti juos skiriant jiems malones (dovanas), kad pamatyti ar jie dėkos Jam už jas, ar ne.

Bendra chadiso reikšmė

Pranašas (ﷺ) pasakoja nutikimą apie tris vyrus. Kiekvienas iš jų turėjo kažkokį trūkumą ir kentėjo skurdą. Allah Iškilmingasis norėjo (nulėmė) juos išbandyti ir todėl Jis jiems skyrė pagyjimą ir nemažą turtą. Tada Allah nusiuntė kiekvienam iš jų vieną ir tą patį angelą, kuris pasirodė jiems su tokia išvaizda, kokia jie buvo anksčiau prieš pagyjimą (t.y. apsimetųsį vargšu ir raupsuotą, aklą ir pliką). Šitas angelas maldavo kiekvieno iš jų pagalbos, kurios dėka jų tikrosios charakteristikos buvo išviešintos (atskleistos). Tik aklas vyras atpažino dieviškasias malones paskirtas jam ir jis pripažino, kad jos jam buvo skirtos nuo Allah. Tokiu būdu Dievo teisė buvo įvykdyta atsakant už Jo malones. Atitinkamai, toks žmogus laimėjo Viešpaties pasitenkinimą. Priešingai, kiti du vyrai nebuvo dėkingi Allah už Jo malones ir jie išsigynė Jo Malonės, todėl jie nusipelnė Jo rūstybės.

Chadiso aktualumas skyriui

Šis chadisas parodo kontrastą tarp tų, kurie yra nedėkingi už dieviškasias malones ir tų, kurie yra dėkingi.

Išvados:

Musulmono pareiga yra būti dėkingam Viešpačiui už Jo malones ir išmokėti tokią piniginę sumą, kokią Allah jam nustatė esant privalomaja.
Musulmonams yra draudžiama būti nedėkingiems už Allah malones arba susilaikyti nuo tam tikros piniginės sumos mokėjimo, kurį Allah jiems nustatė.
Tai yra leistina asmeniui pasakoti apie likimus žmonių gyvenusių anksčiau su tikslu, kad jie duos naudos su juose esančiomis istorijomis.
Kartais Allah išbando Savo tarnus skirdamas jiems malones.
Tai yra leidžiama sakyti: “…su Allah valia (pagalba) ir po to su tavo.”