Ibn Umar رضي الله عنه perdavė, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: "Neprisiekinėkite protėviais. Bet kuris, prisiekiantis Allah vardu, privalo sakyti tiesą, ir asmuo, kuriam yra prisiekiama Allah Vardu, privalo būti patenkintas tuo. O tas, kuriam to nepakanka, nėra iš Jo (Allah) tikrųjų tarnų." (Perduota Ibn Mādža (2110) su gera (chasan) perdavėjų grandine) Tauchydo svarba šiam skyriui Šiame skyriuje autorius pabrėžia, kad nepasitenkinimas priesaikomis Allah Vardu oponuoja pilnaverčiam tikėjimui monoteizmu, nes šis nepasitenkinimas parodo, kad žmogus deramai nešlovina Allah, Paties Aukščiausiojo ir Didingiausiojo. Žodžių reikšmės ir frazės
"Neprisiekinėkite protėviais" reiškia draudimą prisiekti savo protėviais, nes priešislaminiu periodu žmonės jais prisiekdavo. Pranašas صلى الله عليه وسلم uždraudė prisaikdinimą kitkuo nei Allah.
"Privalo sakyti tiesą" reiškia, kad asmuo, prisiekiantis Dievu (Allah), privalo sakyti tiesą iš pagarbos šiai iškilmingai priesaikai. Be to, kalbėti tiesą yra privaloma, netgi jei asmuo ir neliudijo Allah vardu.
"Privalo būti patenkintas tuo" reiškia, kad iš pagarbos priesaikai vardan Allah asmuo privalo būti patenkintas. Toks elgesys turi būti taikomas teisiniuose reikaluose ir bet kokiose kitose situacijose.
Bendra chadiso reikšmė Pranašas صلى الله عليه وسلم uždraudė musulmonams prisiekti savo protėviais, nes tokia priesaika išreiškiamas garbinimas asmenų, kuriais yra prisiekiama. Nereikia nei sakyti, kad garbinimas yra skiriamas išskirtinai tik Viešpačiui, visa šlovė Jam. Toliau, Pranašas صلى الله عليه وسلم liepė prisiekiantiesiems Allah vardu kalbėti tiesą, nes kalbėti tiesą yra viena iš musulmonams paskirtų prievolių, ir tai yra ypač stipriai akcentuojama, kai prisiekiama Viešpačiu. Be to, Pranašas صلى الله عليه وسلم liepė asmenims, prisiekiantiesiems Allah vardu, būti patenkintiems tokia priesaika bet kokiose situacijose, ar tai būtų ginčai ar kas kita. Jis صلى الله عليه وسلم grasino tiems, kurie nėra patenkinti priesaikomis, atliktomis vardan Allah, kad jie nebus tikrųjų Viešpaties tarnų tarpe, nes jie Jo nešlovino taip, kaip pridera. Chadiso aktualumas skyriui Chadise išryškinamas dieviškasis grasinimas tiems, kurie nepatenkinti priesaikomis, atliktomis vardan Allah. Išvados:
Chadise minimas ryškus grasinimas tiems, kurie nepatenkinti priesaikomis, atliktomis vardan Allah.
Prisiekus Allah vardu privaloma kalbėti tiesą.
Prisiekus Allah vardu draudžiama meluoti.
Musulmonai turėtų gerai galvoti apie vienas kitą (vengti įtarinėjimo - vert. past.), nebent išaiškėja akivaizdūs dalykai.
Privaloma tikėti asmeniu, kuris prisiekia Allah tol, kol jis yra žinomas kaip doras tikintysis.
Allah Išaukštintasis sako: "...tai nepriskirkite lygiaverčių Viešpačiui (Allah) sąmoningai (žinodami, kad nėra nieko, kas būtų tolygus Jam)." (Koranas, Sūra Al-Bakara 2:22) Apie šią ają Ibn Abbas رضي الله عنه sakė: "Priskyrimas lygių Viešpačiui yra politeistinis veiksmas labiau neįžvelgiamas už skruzdėlių ropojimą ant akmens tamsioj nakty. Asmuo atlieka politeistinį veiksmą sakydamas: 'Prisiekiu Allah ir prisiekiu tavo gyvybe (paminėdamas to asmens vardą) arba prisiekiu savo gyvybe!' Taip pat, asmuo atlieka politeistinius veiksmus sakydamas: 'Jeigu ne to-ir-to (asmens) šuo, mes būtumėm apvogti' arba 'Jeigu ne antys namuose, mes būtumėm apvogti.' Panašiai, politeizmas įvykdomas, kuomet žmogus sako kitam: 'Su Allah Valia ir su tavo ...'. Dar vienas atliekamas politeistinis veiksmas yra kada asmuo sako kitam: 'Jeigu ne Allah ir tu...'. Todėl, niekada neasocijuokite kitų su Allah tokiais išsireiškimais, nes jie visi yra ne kas kita, kaip politeizmas (Širkas)." (Perdavė Abū Hātim) Viena iš monoteizmo išvadų yra vengti išsireiškimų, kuriuose vyrauja asocijacijos su Allah, netgi jeigu asmuo ir neturėjo tokių ketinimų (taip sakydamas). Šiame skyriuje autorius aptaria tokio tipo neleistinus išsireiškimus, kad žmonės jų vengtų.
Žodžių ir Frazių Reikšmės
Tai nepriskirkite lygiaverčių Viešpačiui (Allah): Tai yra dieviškasis įsakas tikintiesiems nepriskirti žmonių kaip lygiaverčių ir tolygių varžovų Jam, nukreipiant garbinimo veiksmus jiems (vietoj Allah).
Sąmoningai (žinodami, kad nėra nieko, kas būtų tolygus Jam):Kuomet jūs gerai žinote, kad tik Allah Vienas yra Išlaikytojas, ir kad nėra nieko, kas būtų vertas garbinimo, išskyrus Jį.
Už skruzdėlių ropojimą:Pavyzdys, kuris nurodo sunkumą pastebėti ar įžvelgti tokio tipo politeizmą.
Todėl, niekada neasocijuokite kitų su Allah tokiais išsireiškimais:Pavyzdžiui, niekada asmuo neturėtų sakyti, "Jeigu tai ne nuo Allah ir to-ir-to ...". Iš tiesų, jis turėtų sakyti, "Jeigu tai ne nuo Allah (Vieno) tiktai...".
Nes jie visi yra ne kas kita kaip politeizmas (Širkas):Paminėti prieš tai išsireiškimai ir panašūs į juos užsibaigia politeizmo įvykdymu.
Bendra Korano Eilutės Reikšmė Šioje eilutėje, Allah - visa garbė ir šlovė Jam, draudžia žmonėms priskirti sukurtas būtybes kaip lygiavertes Jam, priskiriant joms veiksmus, kurie yra būdingi tik Jam Vienam, kada jiems patiems yra gerai žinoma, kad Allah yra Vienintelis Kūrėjas ir Išlaikytojas, ir kad tie priskirtieji yra bejėgiai ir nekompetentingi išspręsti netgi savųjų problemų taip, kaip jiems norėtųsi. Kompaniono Ibn Abbas رضي الله عنه pacituoti išsireiškimai yra pavyzdžiai tokių praktikų, kuomet priskiriami lygiaverčiai Viešpačiui. Net jeigu paminėta Korano eilutė buvo apreikšta, šiuo atveju, kas liečia didįjį politeizmą ir net jeigu tie išsireiškimai priklauso mažajam politeizmui, tai į tą eilutę jie (išsireiškimai) yra taip pat įtraukti, kadangi salaf (islamo pradininkai ir pirmtakai) pristatydavo legalius įrodymus mažajam politeizmui ir iš tų, kurie priklausė didžiajam politeizmui. Išvados:
Musulmonai yra įspėjami dėl politeizmo garbinimo veiksmuose.
Politeistai pripažįsta Tauchyd Ar-Rubūbija (Allah Vieno Viešpatavimą).
Mažasis politeizmas yra toks užslėptas, kad tik keletas gali jį pastebėti.
Musulmonai yra skatinami vengti išsireiškimų, kuriuose slypi politeizmas, netgi jeigu politeistiniai poelgiai nebuvo ketinami.
*****
Ibn Umar رضي الله عنه perdavė, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: "Tas, kuris prisiekia kažkuo kitu nei Allah yra kaltas įvykdęs politeizmą ar netikėjimą." [1] (Perduota At-Tirmidzi, kuris klasifikavo chadisą chasan, bet Al-Chākim klasifikavo jį sachych) Bendra Chadiso Reikšmė Šis Chadisas nurodo draudimą prieš priesaiką kažkuo kitu nei Allah, ir tokia priesaika yra laikoma sukurtų būtybių priskyrimo lygiaverčių partnerių Viešpačiui, veiksmu ir netikėjimo į Allah, veiksmu. Priežastis to yra tokia, kad prisiekimas būtybe reiškia jos išaukštinimą, kai iš tikro, tik Allah Vienas yra vertas išaukštinimo. Todėl, priesaika privalo būti išskirtinai tik Allah vardu arba bet kuriuo iš Jo Kilniųjų Atributų vardu. Chadisas pabrėžia, kad prisiekimas kitais nei Allah yra tolygus priskyrimo sukurtų būtybių kaip varžovų Jam, poelgis. Išvados:
Tai yra draudžiama prisiekti kitais nei Viečpačiu -Allah. Toks prisiekimas iššaukia politeizmą ir netikėjimą.
Išaukštinimas susijęs su priesaika yra skiriamas tik Allah Vienam, garbinamas ir aukštinamas tebūna tik Jis, todėl tai yra draudžiama prisiekti išskyrus prisiekti tik Juo.
Prisiekimas Viešpačiu -Allah niekada nenustos galioti, nes tai yra Dieviškasis Įsakas.
*****
Ibn Ma'sūd رضي الله عنه sakė: "Prisiekti melagingai Allah vardu (nors tai yra draudžiama) yra geriau man, negu prisiekti nemelagingai kažkuo kitu, nei Allah." [2] Bendra Chadiso Reikšmė Ibn Ma'sūd رضي الله عنه teigė, kad jam labiau priimtinas yra melagingas prisiekimas Allah vardu už sąžiningą prisiekimą kitais nei Jis. Ibn Ma'sūd رضي الله عنه pasakė taip tokiu pagrindu, kad melaginga priesaika Allah vardu konstatuoja monoteizmą kartu su yda meluoti, kai sąžininga (nemelaginga) priesaika, kitų nei Allah vardu, konstatuoja dorybingumą sakant tiesą, tačiau nuodėmę už politeizmo įvykdymą. Privalumas laikytis monoteizmo yra kilnesnis už privalumą kalbėti tiesą, ir nuodėmė dėl melo yra mažesnė už politeizmo įvykdymą. Išvados:
Tai yra draudžiama prisiekti kažkuo kitu nei Allah.
Mažasis politeizmas yra blogiau už didžiasias nuodėmes, tokias kaip melavimas ir panašias į jį.
Tai yra leistina atlikti mažesnę iš dviejų blogybių, kuomet nėra kitos išeities.
Ibn Ma'sūd رضي الله عنه turėjau didelį žinių bagažą ir gilią nuovoką (supratimą).
*****
Chudzaifah رضي الله عنه perdavė nuo Pranašo صلى الله عليه وسلم: "Nesakyk, 'Jei Allah panorės ir toks-ir-toks panorės', bet sakyk, 'Jei Allah panorės ir tik po to (atskirai) toks-ir-toks panorės'." [3] (Perduota Abū Dāvūd su atentiška perdavėjų grandine) Ibrāhym An-Nakh'ī sakė: "Tai yra neapkenčiama (bjauru) kai žmogus sako, 'Aš siekiu Allah prieglobsčio ir tavo'. Tačiau, tai yra leistina sakyti, 'Aš siekiu Allah prieglobsčio ir tik po to tavo'." Jis taip pat sakė, "Tai yra leistina sakyti, 'Jeigu tai būtų ne nuo Allah ir tik po to nuo to-ir-to ...', ir tai yra draudžiama sakyti, 'Jeigu tai būtų ne nuo Allah ir nuo to-ir-to...'." Žodžių Reikšmės ir Frazės Jei Allah panorės ir toks-ir-toks panorės: Jungiamojo žodžio "ir" panaudojimas čia reiškia kombinavimą ir sulyginimą tarp žmogaus (būtybės) ir Allah, ir judviejų priskyrimą tam pačiam rangui. Jei Allah panorės ir tik po to (atskirai) toks-ir-toks panorės: Panaudojimas žodžių "po to" (paskui) pažymi seką (tai kas seka po to), tai reiškia, kad tarno valia yra priklausoma nuo Allah Valios. Neapkenčiama (bjauru): Salafių nuomone, šis žodis "neapkenčiama" yra naudojamas draudimui. Bendra Chadiso Reikšmė Šiame chadise, Pranašas صلى الله عليه وسلم draudžia musulmonams greta priešpastatyti būtybę su Kūrėju, sujungiant jų vardus jungtuku "ir", kai kalbama apie Allah Valią ir panašiai. Priežastis to yra, kad naudojimas tarp jų jungtuko "ir" pažymi lygiavertiškumą tarp jų, ne seką ir tęsimą, todėl toks išsireiškimas konstatuoja politeizmą. Tačiau, Pranašas صلى الله عليه وسلم leidžia naudoti šiuos du žodžius (būtybę ir Allah) panaudojant pridėtinius žodžius "po to", kurie pažymi seką, kas eina sekančiai. Prieš tai paminėta Ibrāhym An-Nakh'ī tradicija pabrėžia tokią pačią chadiso reikšmę. Kalbant teisėtai, siekimas pagalbos iš sukurtų būtybių yra apribotas tos gyvybės galimybėmis ir pajėgumu, ne kaip to, kuris miręs ir bejėgis. Tai yra neleistina maldauti ir kreiptis pagalbos iš mirusiojo, kad jis padėtų kažkuo. Chadiso ir Tradicijos Svarba (Aktualumas) Šiame Skyriuje Abu prieš tai paminėti, Chadisas ir tradicija, pabrėžia draudimą išsireiškimo, tokio kaip "Jei Allah panorės ir tas-ir-tas panorės" ir draudimą vartojant panašių išsireiškimų į šitą, kadangi jie konstatuoja sulyginimą būtybės su Allah. Dėl tokio bjauraus politeistinio poelgio buvo įspėta Korano eilutėje šio skyriaus pradžioje, interpretuotos Ibn Abbas رضي الله عنه. Išvados:
Tai yra draudžiama sakyti tokius išsireiškimus, "Su Allah Valia ir su tavo", ir panašius į šį išsireiškimą teiginius, kada suporuojami žodeliu "ir" Allah ir būtybė, nes tokie teiginiai konstatuoja priskyrimą lygiaverčių Viešpačiui.
Tai yra leistina sakyti, "Su Allah Valia, tada tavo" ir panašius išsireiškimus, kuriuose nėra draudžiamų žodžių kombinacijų.
Chadisas paliudija faktą, kad Viešpačiui priklauso absoliuti Valia, ir kad kiekvienas Jo tarnas turi savo asmeninę valią (troškimus, norus). Tačiau, žmogaus valia be abejonės priklausoma nuo Allah Valios.
Išnašos: [1] At-Tirmidzi (1535), Abū Dāvūd (3251), ir Al-Chākim (4/297). [2] Al-Haitsamī sakė Madžma Az-Zavā'id (4/177): "Šis Chadisas perduotas At-Tabarānī - Al-Mu'džam Al-Kabīr (Didingame Leksikone) ir jo perdavėjai yra iš tarpo tų, kurie paminėti chadisuose perduotuose Al-Bukchāri jo Autentiškame Chadisų Rinkinyje." [3] Abū Dāvūd (4980) ir Achmad - Al-Musnad (5/384). Taip pat skaitykite: Širkas ir jo tipai
Abu Muchammad al-Džamaiki paklausė: Ar salafiui leistina viešai paneigti kitą salafį, žmonių auditorijai paminint jo vardą ir žmonės teigia, kad pakankamas yra gerai žinomų (vyresniųjų) studentų reikalo išaiškinimas ir kad tai nėra būtina, kad tą reikalą išaiškintų islamo mokslininkai? Šeichas Muchammad Ibn Hādi al-Madkhalī حفظه الله atsakė: Visos klaidos yra paneigiamos nepaisant to, kas jas atlieka. Tai yra leistina paneigti salafį viešai, kuris tą klaidą padarė viešai. Abu Jusuf Khalyfah paklausė: Asmuo, kuris paneigia kitą asmenį, ar tai yra gerai kada jis sako: 'toks ir toks yra problemų darytojas' ir neišaiškina reikalo, ir jeigu paprašoma išsamaus paaiškinimo, atsakymas būna, kad klausyk ką studentas pasakė ir pan? Šeichas Muchammad Ibn Hādi al-Madkhalī حفظه الله atsakė: Tai yra būtina, kad jis išaiškintų. Jam reikia pateikti įrodymus dėl kritikos. Jis turi sudėti taškus ant raidžių, kad mes žinotume kas yra kas. Jeigu taškas dedamas po raide, tai mes žinosime, kad tai raidė "Ba" ب arba du taškai ant raidės, tai mes žinosime, kad tai raidė "ta" ت arba trys taškai ant raidės, tai mes žinosime kad tai raidė "tsa" ث ir panašiai. Abu Muchammad al-Džamaiki paklausė Šeicho حفظه الله: Šiomis dienomis eiliniai žmonės kreipiasi dėl tam tikrų reikalų pas gerai žinomus didžiuosius/vyresniuosius studentus, su reikalais, kurie turėtų būti nukreipti pas mokslininkus. Ar taip teisinga? Šeichas Muchammad Ibn Hādi al-Madkhalī حفظه الله atsakė: Tai neteisinga. Jūs privalote kreiptis su reikalu pas mokslininkus (ulema). Grąžinkite savo reikalus pas ulema, tuos kurie žino kaip išskleisti reikšmes ir tinkamai nustatyti situaciją. Ir kada juos pasiekia informacija apie visuomenės saugumą ar baimę, jie apie tai praneša (paplatina visur aplinkui). Bet jeigu jie būtų sugrįžę atgal prie to, ką sakė Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم arba prie tų, kurie tarp jų atsakingi (kurie turi valdžią), tada tie, kurie [gali] išskleisti teisingas išvadas iš to, jie būtų apie tai žinoję. Ir jei ne Allah Malonė, mes visi sektumėme Šėtonu, išskyrus vienetai.[Koranas, An-Nisā: 83] Nesikreipimas pas tinkamus žmones dėl sprendimų reiškia, kad bus padaryta didelė žala ir trūkumai. Todėl, tai yra būtina, kad sprendimai būtų siekiami iš ulema ir ne iš studentų, nes jie nėra pasirengę patys vieni išspręsti pagrindinius ir didelius klausimus ir jeigu jie bandytų spręsti šiuos dalykus, tai sukeltų trūkumų". Tada Abu 'Abdis Salām al-Džujānī paklausė Šeicho: Ar ši frazė "Gerai žinomi vyresnieji studentai (žinojimo)" netgi teisinga? Šeichas Muchammad Ibn Hādi al-Madkhalī حفظه الله atsakė: Nėra tokio dalyko kaip vyresnieji studentai (žinojimo); yra ulema (islamo mokslininkai) ir (žinojimo) studentai. Kreipkitės dėl sprendimų pas ulema (mokslininkus).
Ibn‘ Utsaimyn رحمه الله apie pasninką Šeštadienį, jeigu yra Ašūra diena:
عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ بُسْرٍ، قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ ـ صلى الله عليه وسلم ـ “ لاَ تَصُومُوا يَوْمَ السَّبْتِ إِلاَّ فِيمَا افْتُرِضَ عَلَيْكُمْ فَإِنْ لَمْ يَجِدْ أَحَدُكُمْ إِلاَّ عُودَ عِنَبٍ أَوْ لِحَاءَ شَجَرَةٍ فَلْيَمُصَّهُ ”
Perdavė `Abdullāh ibn Busr, jog Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم sakė:
“Nepasninkaukite šeštadienį, išskyrus tuos atvejus, kai esate įpareigoti. Jei kas nors iš jūsų negali rasti nieko (pasninkui nutraukti), išskyrus vynuogių stiebą arba medžio žievę, tegul čiulpia juos. “ (Ang. ref.: At-Tirmidhee, 744. Abu Dawood, 2421. Ibn Maajah, 1726).
Abu Davūd رحمه الله pasakė: „Šis chadisas buvo anuliuotas, jis buvo pakeistas Džuvairijos رضي الله عنها (Juwairiyah) chadisu“.
Imamas at-Tirmidzi رحمه الله pasakė: „Šis chadisas yra chasan (geras, priimtinas). Draudimo prasmė čia taikoma žmogui, kuris išskiria tik Šeštadienį (atskirai vieną) pasninkui – dėl to, kad žydai garbina šią dieną.“
Abu Davūd رحمه الله taip pat pasakė: „Daugumos mokslininkų nuomone tai nėra draudžiama.“
Džuvairijos رضي الله عنها (Juwairiyah) chadisas:
Pranašas صلى الله عليه وسلم paklausė Džuvairijos رضي الله عنها (vienos iš jo صلى الله عليه وسلم žmonų), kuri pasninkavo Penktadienį: "Ar tu pasninkavai vakar?" Ji atsakė: "Ne." Jis صلى الله عليه وسلم pasakė: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj (tai yra šeštadienį)? " Ji atsakė: "Ne." Taigi jis صلى الله عليه وسلم pasakė: "Tuomet nutrauk savo pasninką".(Sachych (autentiškas) chadisas, Abu Dāvūd, 2322, taip pat Al-Bukchārī, 1986) - taip įrodomas leistinumas pasninkauti Šeštadienį, kol kartu pasninkaujama ir Penktadienį (dieną prieš tai).
Al-Athram (Imamo Achmad mokinys) sakė: „Abu Abdillaah [Achmad bin Hanbal] naudojamas įrodymas leidžiant pasninką šeštadieniais remiasi tuo, kad visi chadisai prieštarauja Ibn Busr chadisui (t.y chadisui, pateiktam aukščiau) – ir vienas iš jų yra Umm Salamah رضي الله عنها chadisas, kuomet ji buvo paklausta: „Kuriomis dienomis Pranašas صلى الله عليه وسلم daugiausia pasninkavo?“ Taigi ji atsakė: „Šeštadienį ir sekmadienį“. (Achmad, 6/324)”
Umm Salamah رضي الله عنها sakė: Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم pasninkaudavo šeštadieniais ir sekmadieniais dažniau, nei bet kuriomis kitomis dienomis. Jis صلى الله عليه وسلم sakydavo: "Tai yra politeistų šventinės dienos, ir man patinka elgtis priešingai jiems.“(Chadisas) susietas su An-Nasa'ī ir paskelbtas autentišku Ibn Khuzaimah, formuluotė taip pat yra jo.
عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ ـ رضى الله عنه ـ قَالَ سَمِعْتُ النَّبِيَّ صلى الله عليه وسلم يَقُولُ “ لاَ يَصُومَنَّ أَحَدُكُمْ يَوْمَ الْجُمُعَةِ، إِلاَّ يَوْمًا قَبْلَهُ أَوْ بَعْدَهُ ”.
Abu Hurairah رضي الله عنه perdavė: "Aš girdėjau Pranašą صلى الله عليه وسلم sakant: „Nė vienas iš jūsų neturėtų pasninkauti Penktadienį, nebent jis pasninkautų dieną prieš (Penktadienį) ar dieną po jo“.“ (Pranešė Bukchārī # 1985) Šis chadisas yra įrodymas, kad pasninkas Šeštadienį leidžiamas su sąlyga, jog bus pasninkaujama ir Penktadienį (dieną prieš Šeštadienį) – taigi chadisas, draudžiantis Šeštadienio pasninką nėra visiškas draudimas.
Ibn 'Utsaimyn رحمه الله teigė: "Yra žinoma, jog pasninkas Šeštadienį turi skirtingas išeitis:
Pirmoji išeitis: Tai, kas yra privaloma, kaip kad Ramadano pasninkas, tai asmuo pasninkauja – ar tai yra privalomo pasninko išlyginimas, arba išpirka (kaffara - išpirkos pasninkas), arba vietoj to, kas nebuvo paaukota Hadž’ metu (at-Tamattu’). Taigi tame nėra jokios žalos, kol šis pasninkas nėra išskiriamas (tikint) kaip pranašesnis.
Antroji išeitis:Kai pasninkaujama dieną prieš tai, Penktadienį, tada tame nėra žalos, nes Pranašas صلى الله عليه وسلم pasakė vienai Tikinčiųjų Motinų, kuri pasninkavo Penktadienį: "Ar tu pasninkavai vakar?" Ji atsakė: "Ne." Jis صلى الله عليه وسلم pasakė: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj (tai yra Šeštadienį)? " Ji atsakė: "Ne." Taigi jis صلى الله عليه وسلم pasakė: "Tuomet nutrauk savo pasninką". (Al-Bukchāri, 1986) Taigi jo pasakymas: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj?" įrodo pasninkavimo Šeštadienį kartu su Penktadieniu leistinumą.
Trečioji išeitis: Kai Šarijos įteisinti pasninkai sutampa su Šeštadieniu, tokie kaip mėnesio vidurio rekomenduojami pasninkai (baltosios dienos 13, 14, 15), Arafa arba Ašūra dienos, arba šešios dienos Šavval mėnesio tiems, kas pasninkavo per Ramadaną, arba devynios Dzul-Hidža mėnesio dienos, tada tame nėra žalos, nes pasninkaujama ne dėl to, kad tai būtent Šeštadienis, bet dėl to, kad yra teisėta pasninkauti šiais atvejais (tomis specifinėmis dienomis).
Ketvirtoji išeitis: Kai pasninkas Šeštadienį sutampa su tam tikro žmogaus įpročiais, kaip to, kuris pasninkauja vieną dieną ir palieka pasninką kitą dieną (ir taip toliau, [Pranašo Davūd عليه السلام pasninkas]) – taigi kuomet diena, kurią jis pasninkauja sutampa su Šeštadieniu, tame nėra žalos. Tai atitinka Pranašo صلى الله عليه وسلم žodžius, jog negalima pasninkauti vieną ar dvi dienas prieš pat Ramadaną, išskyrus tą, kuris turi įprotį pasninkauti (Al-Bukchāri 1914). Taigi čia nėra draudimo, o šis atvejis yra panašus.
Penktoji išeitis: Kai asmuo išskiria tik vieną Šeštadienį neprivalomam pasninkui, tada tai yra neleistina, jei manoma, jog chadisas, draudžiantis pasninką Šeštadienį yra autentiškas.“
(Žr. Madžmū 'Fatava Ibn al-Utsaimyn, tomas 20, psl. 57-58 - šiek tiek pritaikytas lengvesniam supratimui).
Ibn Utsaimyn رحمه الله taip pat teigė: "Yra žinoma iš Pranašo صلى الله عليه وسلم Sunos jo kalboje ir veiksmuose, kad pasninkas Šeštadienį nėra draudžiamas. Mokslininkų nuomonės skiriasi dėl chadiso, kuris draudžia pasninką Šeštadienį, ir ar juo vadovautis ar ne. Tarp jų yra tie, kurie sako, kad juo išvis nereikia vadovautis ir nėra jokios žalos pasninkaujant Šeštadienį, nesvarbu, ar tai būtų atskira diena ar ne, nes chadisas nėra autentiškas. Ir sprendimas negali būti priimtas remiantis chadisu, kuris nėra autentiškas.
Ir jų tarpe yra tie, kurie pasakė, jog chadisas yra Sachych (autentiškas) arba Chasan (priimtinas), ir jie teigė: „Chadisas, kuris draudžia pasninką Šeštadienį ir kiti chadisai, kurie leidžia pasninką Šeštadienį gali būti suderinami tame, kad draudžiama išskirti tik vieną Šeštadienį (atskirai) pasninkui be Penktadienio arba Sekmadienio. Šios nuomonės laikėsi Imamas Achmad رحمه الله, ir jis sakė: „Jeigu kas nors pasninkauja kartu su Šeštadieniu kitą dieną, kaip antai Penktadienį arba Sekmadienį, tada nėra tame žalos." Mes taipogi sakome: Jeigu Šeštadienis sutampa su diena, per kurią yra teisėta pasninkauti, kaip antai su Arafa arba 10-aja Muharram diena (Ašūra), tada tai nėra smerktina (arba draudžiama) pasninkauti, nes nemėgstama yra tik tai, kada yra pasninaujama išskiriant Šeštadienį būtent dėl to, kad tai Šeštadienis, t.y. kada jis išskirimas laikant jį ypatingesniu už kitas dienas.
Iš tiesų aš girdėjau, kada žmonės pasninkauja devintą ir dešimtą Muharram dieną (Ašūros dieną), ir viena iš šių dienų sutampa su Šeštadieniu, tai kai kurie broliai draudžia ir liepia jiems nutraukti pasninką – tai yra neteisinga, ir yra geriau šiam broliui paklausti mokslininko prieš skelbiant verdiktą be žinios.“
(Žiūrėti: Madžmū’ Fatava Ibn Utsaimyn, tomas 20, psl. 37)
Šeichas Muchammed Ibn Hādī حفظه الله:
Trumpas klipas Šeicho Muchammed Ibn Hādī حفظه الله Arabų Kalba, kur jis toliau paaiškina Alimo Al-Albani poziciją (dėl Šeštadieninio pasninko) ir kaip ji atrodo neteisinga remiantis įrodymais ir kitų mokslininkų požiūriu:
Būti prakeiktam (prakeiktai) reiškia, kad jam (jai) yra nutrauktas Allah Gailestingumas (Malonė), kad jų nepasieks Jo Malonė ar jie negaus jos. Tai įrodo, kad tokie praktikavimai, už kuriuos yra prakeikimas, jie priskiriami didžiosioms nuodėmėms. Kitaip tariant, dalykai, už kuriuos Pranašasصلى الله عليه وسلم keikė, yra priskiriami didžiosioms nuodėmėms.
"Asmuo, kuris priskyrė tėvystę kitam nei savo tėvui, ar tvirtino buvęs vergu kito nei jo šeimininkas, jį lydės prakeikimas iki pat prisikėlimo dienos."
[Abū Dāvūd Nr. 5115 ir At-Tirmitzi Nr. 2120]
*****
Tai yra neleistina asmeniui pakeisti pavardę, kadangi tai yra reikalas susijęs su kilme (giminystės ryšiu) ir su tiesa (teisingumu). Kada asmuo susituokia, jų kilmė nepasikeičia. Ne-musulmonai į šį reikalą nežiūri rimtai ir iš tikro, vyrų pavardės perėmimas atsirado iš vyrų laikymo moteris savo nuosavybe ir to kilmė priklauso Europos Krikščionims, tai įvyko tuo pačiu metu, kada kilo debatai ar išvis moterys turi sielas. Todėl, tai turėtų būti neapkenčiama musulmonei pasikeisti savo pavardę. Priimti jaunikio pavardę nėra būtina sąlyga civilinei santuokai įtvirtinti (dokumentų atžvilgiu), iš tikro, šiais laikais Vakaruose netgi nereikia būti susituokusiems, kad būtų pripažįntos tos poros civilinės teisės. Keista vistik, kad nemaža dalis musulmonių sesių iki šiol pasikeičia pavardes į savo vyrų pavardes (ar yra prašomos savo naujų vyrų taip padaryti). Paimta iš Troid.ca forumo. Chadisai:
Spauskite ant linko: At-Tirmitzi Nr. 2120 Pastaba: Tai yra draudžiama keisti pavardę tiek vyrams, tiek moterims, tiek įvaikintiems vaikams, remiantis šiais Pranašo صلى الله عليه وسلم perdavimais. {Vadinkite juos (įvaikintus sūnus) jų tėvų vardais* (pavardėm): taip yra teisingiau Allah atžvilgiu. Bet jeigu jūs nežinote jų tėvo (vardo), vadinkite juos tikėjimo (religijos) broliais ir Mavālykum (savo išlaisvintais vergais)}. (Sūra Al-Ahzab 33:5)
*Pavyzdžiui: Adam yra Ibrahym'o sūnus. Tai arabiškai mes sakysime Adam Ibn Ibrahym.
Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: Asmeniui, teigiančiam esant sūnumi kito nei jo tėvas, jam tai darant sąmoningai ir gerai žinant (kad tas žmogus nėra jo tėvas), tokiam bus uždrausta įžengti į Rojų. (Perdavė Achmad Musnad vol. 5, p.46, Al-Bukchāri 4327, Muslim 63, Abū Davūd 5113, Ibn Madža 2610) *****
Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: Asmuo, kuris teigia esant sūnumi kito nei jo tėvas, arba vergas, kuris teigia esant vergu kito nei jo šeimininkas, jį lydės Allah prakeikimas iki pat Prisikėlimo Dienos. (Abū Davūd 5115)
Ką reiškia būti prakeiktam? Būti prakeiktam (prakeiktai) reiškia, kad jam (jai) yra nutrauktas Allah Gailestingumas (Malonė); tai įrodo, kad tokie praktikavimai, už kuriuos yra prakeikimas, jie priskiriami didžiosioms nuodėmėms.
Iš unikalių darbų vieno iš vėlesniųjų mokslininkų, Šeicho Bakr Abū Zaid رحمه الله, yra vertingas jo 700-puslapių "blogos kalbos" žodynas pavadinimu "Mu'džam al-Manāhī al-Lafstijjah", kuriame jis įvardino ir paneigė neteisingus, netinkamus, ir/ar neleistinus žodžius ir frazes naudojamas kai kurių žmonių. Toje knygoje (žodyno psl. 117), jis mini, kaip kai kurie žmonės vartoja Koranui terminą "muzika" ar "muzikalus", ar jam turint muziškus tonus ar ritmus, ir jis pakomentavo: Šie apibūdinimai yra nepriimtini dėl trijų priežasčių: [1] Tai yra tvirtinimas esant panašumui tarp Korano eilučių ir neleistinų muzikinių instrumentų. [2] Muzika yra meno forma, kuri veda žmones į nepaklusnumą ir nepadorumą, tai kaip ji gali būti prilyginama Tauriajam Koranui, pasaulių Valdovo Kalbai, tam kas veda į imān (tvirtinimus, veiksmus, ir religijos tikėjimą) ir Tiesų Kelią?! [3] Allah Išaukštintasis paneigė tokią idėją, kad Koranas yra poezija ir išlaisvino jį nuo tokių epitetų, tai kaip tada jis (Koranas) gali turėti panašumo su balsais ir muzikantų instrumentais?! (Su tuo, kas yra dar blogiau) Arabai įsisavino tokias prieštaraujančias frazes iš knygų, apie kurias islamo mokslininkai yra įspėję (kaip pavyzdžiui Sajjid Kutb knygą pavadinimu "Tsilāl"). Taip pat yra tikimasi, kad tie, kurie klausosi neišmanančių ir nerūpestingų angliškai kalbančių pamokslautojų, irgi atsisakys tokių frazių ir išsiskirs savo kalbėjimu apie Allah su pagarba. Ir Allah žino geriausiai. Vertimas ir komentavimas (Anglų Kalba) studento Mūsa Ričardson (Moosaa Richardson) Iš Anglų Kalbos išvertė Nora Umm Youcef http://www.bakkah.net/en/referring-to-the-quran-as-form-of-music-describing-musical.htm
Referring to the Quran as a Form of “Music” or Describing it as “Musical”
In the Name of Allaah, the Most Gracious, the Ever Merciful…
From the unique writings of the late scholar, Shaykh Bakr Aboo Zayd (may Allaah have Mercy on him), is a beneficial 700-page dictionary of “bad language” called ”Mu’jam al-Manaahee al-Lafthiyyah” in which he identified and refuted incorrect, inappropriate, and/or impermissible words and phrases that some people use.
In this book (p.117), he included how some people refer to the Quran as “music” or “musical”, or having musical tones or rhythms, and commented:
These are unacceptable descriptions because of three issues:
[1] This is claiming a likeness between Quranic Verses and impermissible musical instruments.
[2] Music is an art form that draws people into disobedience and wickedness, so how could it resemble the Magnificent Quran, the Speech of the Lord of all the worlds, that which guides to eemaan (statements, actions, and beliefs of faith) and the Straight Path?!
[3] Allaah the Exalted has refuted the idea of the Quran being poetry and exonerated it above that (claim), so how could it (the Quran) then resemble the voices and instruments of musicians?! (something far worse)
As the Arabs who have picked up these kinds of repugnant phrases from books that the scholars have been warning against (like Sayyid Qutb’s “Thilaal” for example), it is also hoped that those who have lent their ears to certain ignorant and reckless preachers in the English language would also abandon the use of these kinds of phrases and distinguish themselves as people who speak about Allaah and His Book with respect.
